2014 03 12 - Baigiamoji konferencija “Universalus dizainas – iššūkiai ar galimybės?”
Kovo 12 d. Liepojos mieste, Latvijoje įvyko projekto „Mano socialinė atsakomybė“ baigiamoji konferencija „Universalus dizainas – iššūkiai ar galimybės?“. Konferencijos metu buvo aptarti projekto rezultatai. Taip pat diskutuota apie Universalųjį dizainą, kokia yra esama situacija ir kas turi būti pakeista; kaip universalus dizainas būtų integruotas į kasdienybę; kokie UD privalumai ir trūkumai; UD svarba teikiant socialines paslaugas.  Lietuviai ir Latviai pasidalino esama situacija kaip vietos savivaldybės dalyvauja socialiniuose projektuose.  Taip pat apie kompaniono – asistento, bei trumpalaikės priežiūros paslaugas.
 
 
2013 12 20 - Tinklalapio pritaikymas neįgaliems
 
Universalaus dizaino pritaikymas pereina ir į virtualiąją erdvę, todėl žmonėm su negalią pritaikomi ne tik pastatai, bet ir internetiniai tinklalapiai. 
VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI vykdydami projektą Mano socialinė atsakomybė (LLIV-322) pritaiko internetinį tinklalapį neįgaliems. Projekto pabaigoje įstaigos internetinis tinklalapis www.edupro.lt turės tokias funkcijas kaip raidžių didinimas, kuris pagelbės žmonėm turintiems regėjimo problemas.
 
 
Rugsėjo 19 d. Asmeninio asistento paslaugų žmonėms turintiems funkcinių sutrikimų paslaugų teikimo koncepcija pristatyta tarptautinės konferencijos metu. 
 
Rugsėjo 19 dieną VšĮ Socialinių inovacijų centras suorganizavo baigiamąją projekto „Place and Train“ tarptautinę konferenciją, kurios metu visas projekto partnerių konsorciumas iš Jungtinės Karalystės, Graikijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Lietuvos galėjo dalyviams pristatyti projekto metu sukurtas praktines priemones, skirtas specialistams dirbantiems su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis.
Tarptautinio projekto konferencija buvo organizuojama Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos konferencijų salėje, kurioje susirinko daugiau kaip šimtas suinteresuotų specialistų – iš įvairių Lietuvos kampelių, besidominčių psichikos sveikatos problemų sprendimu. Konferencijos metu jie patikino, neturintys daug praktinių priemonių padedant įsidarbinti ir išlaikyti darbą psichikos sutrikimų turintiems asmenims. 
Tarptautinės konferencijos metu buvo parengtas projekto Mano socialinė atsakomybė stendas, kuriame buvo viešinama Asmeninio asistento paslaugų žmonėms turintiems funkcinių sutrikimų paslaugų teikimo koncepcija.
 
 

2013 07 15 - ASMENINIO ASISTENTO PASLAUGŲ ŽMONĖMS TURINTIEMS FUNKCINIŲ SUTRIKIMŲ PASLAUGŲ TEIKIMO KONCEPCIJA

Šis amžius pilnas naujovių. Atsirado naujų technologijų, produktų, naujų pramonės šakų ir paslaugų, tačiau žemas kai kurių socialinių paslaugų lygis, nepakankamas personalo švietimas ir socialinės integracijos neprieinamumas žmonėms turintiems funkcinius sutrikimus. 
 
Norint išspręsti šias problemas Latvija ir Lietuva parengė Latvijos - Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos LLIV-322 projektą Mano socialinė atsakomybė. Šio projekto partneriai dirba ties tarpvalstybine keitimo patirtimi, specialistų bei asmeninių asistentų naujų socialinių paslaugų mokymu, kuriais siekiama žmonėms turintiems funkcinius sutrikimus, suteikti galimybę palengvinti kasdienę veiklą. 
 
VšĮ Edukaciniai projektai parengė socialinių tarnybų asmeninių asistentų esamos patirties vertinimo programą Latvijoje, Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES) ir Jungtinėse Amerikos valstijoje (USA). Atlikus kelių socialinių paslaugų centrų kokybinius tyrimus, galima daryti išvadą, kad žmonės turinys funkcinius sutrikimus norėtų turėti asmeninį asistentą. Žmonėms turintiems fizinę negalią reikalingiausia pagalba pervežimo ir asmeninių poreikių tenkinimas (pvz., vaistų receptai, nuvykimas pas gydytoją ar valstybinę instituciją, pagalba apsiperkant ir pan). Žmonės turinys psichinę negalią didelį dėmesį skiria bendravimui, kas ir įeina į asmeninio asistento funkcijas. Tyrimai parodė, kad dauguma socialinių institucijų, asmeninio asistento paslaugas teikia neformaliu būdu. Tokios paslaugos yra teikiamos, kai klientui reikia nueiti į banką, polikliniką ir kitas įstaigas. Už šias paslaugas jie moka pagal paprastos sutarties nustatytus įkainius.
Asmenino asistento paslauga turėtų būti plečiama. Ši idėja apibrėžia asmeninio asistento funkcijas ir uždavinius, galimo darbo laiko nustatymą, vietas ir kelius, apibrėžia potencialių darbuotojų reikalavimus nustatant potencialius bendradarbiavimo partnerius, apibrėžiant asmeninio asistento paslaugos apmokėjimo principus ir teikiamas dokumentų formas.  
 
ASMENINIO ASISTENTO PASLAUGŲ ŽMONĖMS TURINTIEMS FUNKCINIŲ SUTRIKIMŲ PASLAUGŲ TEIKIMO KONCEPCIJA (Lietuvių kalba) (Latvių kalba) (Anglų kalba)

 

2013 m. vasario 15 d. - Bandomieji kompaniono-asistento paslaugos teikimo funkcijų sutrikimų turintiems asmenims mokymai

Vasario 12-14 dienomis Šiauliuose ir kovo 12-14 Ventspilyje VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI surengė Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos LLIV-322 projekto Mano socialinė atsakomybė bandomuosius Kompaniono-asistento paslaugos teikimo funkcinių sutrikimų turintiems asmenims mokymus. 

23 akademinių valandų trukmės mokymus vedė patyrę dėstytojai iš Lietuvos ir Latvijos. Potencialūs kompanionai-asistentai į mokymus Šiauliuose atvyko iš Klaipėdos, o į mokymus Ventspilyje iš Liepojos, Kuldygos, Nicos ir Saldus miestų. Visuose šiuose miestuose neilgtrukus bus pradėtas bandomasis asistento-kompaniono paslaugos teikimas vaikams, suaugusiesiems, senjorams, turintiems sensorinę, psichikos ar fizinę negalias, mokymosi ar vystymosi sunkumų, esantiems po sunkių psichologinių ar fizinių traumų.

Mokymų dalyvavai per tris dienas susipažino su tuo, ką praktiniu ir teoriniu lygmeniu turėtų žinoti kiekvienas kompanionas-asistentas. Jiems buvo pristatyta Lietuvoje ir Latvijoje visiškai nauja paslauga, jos teisinė bazė, aptarti savarankiško gyvenimo modeliai, įvardinti asistento-kompaniono vaidmenys, gebėjimai ir funkcijos, nagrinėtas jo socialinis portretas, susipažinta su tikslinėmis paslaugos gavėjų grupėmis, negalės bei funkcinių sutrikimų charakteristika ir poveikiu. Taip pat mokytasi kompaniono-asistento darbo etikos ir bendravimo principų, susipažinta su paslaugos teikimo dokumentų formomis ir jų pildymu, aptarti gyvenamosios aplinkos pritaikymo visiems ― universalaus dizaino ― principai.

Mokymus baigė ir sertifikatai buvo įteikti trisdešimčiai kompanionų-asistentų, greitu laiku pradėsiančių darbą, už kurį bus mokama iš projekto LLIV-322 projekto Mano socialinė atsakomybė lėšų.

KOMPANIONO-ASISTENTO SOCIALINE PASLAUGA (juodraštine versija) (Lietuvių kalba) (Anglų kalba)

 

 

2012 m. gruodžio 10 d. - Mokomasis vizitas Salantų dienos veiklos centre

Toliau tikslingai įgyvendinant Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projekto  LLIV-322 „My Social Responsibility“ veiklas, projekto koordinatorė Regina Žemaitė bei ekspertė Laura Pociūtė, nagrinėjanti esamą Lietuvos ir pasaulio patirtį apie trumpalaikio apsistojimo paslaugą psichikos negalią turintiems žmonėms, lankėsi Dienos veiklos centro Salantų padalinyje.

Šio centro vyriausia socialinė darbuotoja Rūta Kniukštaitė išsamiai pristatė naujai (nuo š.m. spalio pirmosios) teikiamą paslaugą – trumpalaikį apsistojimą suaugusiems asmenims su psichikos negalia. Ši paslauga mokoma: 80 % moka klientas, likusi sumos dalis dengiama Kretingos savivaldybės biudžeto lėšomis. Salantų padalinyje paslauga gali būti teikiama nuo septynių dienų iki pusės metų. Deja, asmenims neturintiems aštuoniolikos, kol kas ši trumpalaikio apsistojimo paslauga neteikiama. 

R. Kniukštaitė pasakojo apie paslaugos būtinybę, naudą ir viziją, taip pat atskleidė įvairius paslaugos biurokratinius bei finansinius niuansus, trumpai nupasakojo dvejopą mažo miestelio visuomenės požiūrį į šią paslaugą naujai renovuotame pastate. 

Be abejo, R. Kniukštaitė surengė įdomią ekskursija po centrą: pradedant nuo tualetų, prausyklų, virtuvių, užsiėmimų kambarių baigiant kliento kambariu. 

 

 

2012 m. spalio 10 d. - Tikslės grupės diskusija apie trumpalaikio apsistojimo paslaugą psichikos negalią turintiems žmonėms

Pasaulinės psichikos sveikatos dieną, VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI kartu su partneriais iš Latvijos ― Dundagos grafystės taryba (Dundagas nuovada dome) ― miestelio pilyje surengė tikslinės grupės diskusiją tema „Trumpalaikio apsistojimo paslaugos, psichikos negalią turintiems žmonėms, patirtis Latvijoje“ (‘Short time stay services for disabled persons experience in Latvia’).

Diskusiją vedė išorinis ekspertas, iš šią paslaugą jau kelerius metus Rygoje teikiančios organizacijos „Rūpju bērns“ valdybos pirmininkas ― Māris Grāvis. Dalindamasis organizacijos patirtimi (nuorodą į skaidres), jis pasakojo apie paslaugos būtinybę, jos pobūdį, finansavimo aspektus, pabrėžė ko reikėtų vengti ir į ką ypač kreipti dėmesį, trumpai apibūdino paslaugos ateities viziją, kėlė ir atsakinėjo į diskusijos dalyvių iš projekto LLIV-322 „My Social Responsibility“ partnerių ir ne partnerių keliamus klausimus apie geriausius paslaugos efektyvaus įgyvendinimo metodus. 

Tikslinės grupės dalyviai lankėsi Dundagos miestelio trumpalaikio apsistojimo paslaugą neįgaliesiems bei senjorams teikiančią organizaciją „ Stacija“ (Dundagas aprūpes nams ‘Stacija’). 

Šis susitikimas ir apsikeitimas turima informacija, sukaupta patirtimi bei idėjomis ― itin svarus ir naudingas žingsnis, įgyvendinant vieną iš projekto tikslų ― socialinės paslaugos, t.y. trumpalaikio apsistojimo paslauga psichikos negalią turintiems žmonėms, koncepto sukūrimo ir jo realizavimo Latvijoje bei Lietuvoje.

 

 

2012 m. liepos 25 d. - Study visit vyko Liepojos savivaldybės Socialinių paslaugų tarnyboje (Liepājas sociālais dienests). 

Vizito metu buvo rinkta informacija apie Liepojos savivaldybės Socialinių paslaugų tarnybos kartu su Liepojos universitetu (Liepājas Universitāte) paruoštą ir įgyvendinamą „Asmenims su negalia teikiamas asistento paslaugos Liepojoje programą“ ( „Asistentu personām ar invaliditāti programas un pakalpojuma izstrāde un ieviešana Liepājā” Nr.1 DP/1.4.1.2.4./10/APIA /NVA/002), finansuojamą Europos socialinio fondo (ESF).

Liepojos miesto savivaldybės socialinių paslaugų tarnybos socialinių projektų skyriaus vadovas Ainārs Bunka ir kitos tarnybos darbuotos pasakojo apie programos paruošimą ir įgyvendinimą,  atsakinėjo į klausimus, įteikė programos aprašo latvių kalba ir Latvijos negalios įstatymo (žr. dokumentą) anglų kalba kopijas, pateikė įvarius teikiamos paslaugos įforminimo (prašymai, paslaugos veiklos tabeliai etc.) dokumentus latvių kalba. 

A. Bunka pasakojo apie įgyvendinamos programos būtinybę, populiarumą ir sklaidą. Programa buvo viešinama įvairiai: vietinė spauda, televizija ir radijas, internetinis tarnybos puslapis (http://spc.liepaja.lv/). Kadangi tarnyba intensyviai bendradarbiauja su gydymo įstaigomis, paslaugą klientui dažnai rekomenduoja šeimos gydytojai. Projektų įgyvendintojai nuogąstavo, kad kol paslauga nebuvo teikiama, Liepojos mieste besiteiraujančių buvo apie 100, o kuomet jau programa buvo patvirtinta ir pradėta įgyvendinti atsirado vos 30 norinčiųjų. 

Projektų skyriaus vadovas pasakojo apie asistentų parengimą šiai programai. Liepojos universitetas, išdirbęs tarnybos pateiktą programą, surinko mokymų specialistų komandą,  paruošusią kursų programą ir išdavusią sertifikatus. Mokymų kursų trukmė – 70 val. (išdėstoma per pusantro mėnesio). Į asistento pa(si)rengimo kursus buvo užsirašę 67 kandidatai, daugiau ar mažiau turintys socialinio darbo patirties. Kursuose buvo dėstoma ne tik teorija: buvo lankomasi įvairiuose globos ir socialinių paslaugų namuose, centruose. Per tą laiką keli kandidatai į asistento pareigas, susipažinę ir įvertinę darbo specifiką, atsisakė toliau lankyti kursus ir iš 67 kandidatų šiuo metu dirba 52 sertifikuoti asistentai nuo 20 iki 80 val., pagal poreikį ir būtinybę, per mėnesį. Vienas asistentas dirba ne daugiau nei su trimis klientais, galėdamas vienam asmeniui skirti ne mažiau ir nedaugiau nei 2-3 val. per dieną. Iš pradžių nemokamo asistento paslauga klientui yra skiriama trims mėnesiams, toliau persvarstoma jos būtinybė. Asistento paslaugos apmokamos iš programai ESF skirtų įgyvendinimo lėšų. Lėšos įgyvendinimo programai yra skirtos iki 2012-ųjų rugsėjo. A. Bunka mus informavo, kad Latvijos Respublikos vyriausybėje jau yra svarstoma ir itin daug diskutuojama dėl tolesnio asmeninių asistentų finansavimo, nes patirtis parodė, kad tai itin būtina ir svarbi paslauga. Jei paslauga bus finansuojama valstybės, tai ji bus plėtojama ir tobulinama, tačiau jei nebus, asmeninio asistento paslauga, dėl lėšų stokos, nebus tęsiama. Tačiau projektų skyriaus vadovas taip pat pridūrė, kad yra tokių neįgaliųjų asmenų, kurie gali ir nori mokėti už teikiamą asmeninio asistento paslaugą, nes, pateikdamas konkretų pavyzdį papasakojo, kad neįgali moteris gali dirbti tik tokiu atveju, jei jai sertifikuotas asmeninis asistentas padės nuvykti ir parvykti iš darbovietės.  

Buvo teirautasi kas ir kodėl gali gauti šias nemokamas asistento paslaugas. Kaip patikino tarnybos darbuotojos, parodydamos oficialią kliento bylą latvių kalba, yra atliekamas kruopštus tyrimas, nuspendžiant kam bus skiriama nemokama paslauga. Projektų skyriaus vadovas papasakojo, rodydamas dokumentus, kaip ir kokia yra sudaroma sutartis tarp paslaugos tiekėjo ir gavėjo. Dokumente nurodomi konkretus veiksmų, laikotarpio ir intensyvumo planas, yra pildomas vieną kartą per tikslus asistento veiklos tabelis, kuriuos pasirašo abi pusės: klientas ir asistentas.

Gavęs gydytojo rekomendaciją ar kokiu kitu būdu sužinojęs apie paslaugą, klientas ateina į tarnybą, kurioje užpildo formą, kurioje nurodo asmeninius duomenis, trumpai nupasakoja kokia veikla šiuo metu užsiima ir nurodo būtinybės priežastį. Pakankama priežastis dažniausiai yra laikoma I arba II grupės negalios turėjimo pažymėjimas. Tačiau, svarstant ar bus skiriama nemokama paslauga, labai svarbu kokio pobūdžio negalė: paslaugą nemokamai gauna tik sunkią judėjimo, protinę negalią turintys, kurtieji, aklieji ir/ar pan. asmenys. Asmenys, tarkime, turintys I ar II grupės negalią dėl nesveikos širdies, negali pretenduoti į nemokamą paslaugą. Šiuo metu Liepojoje nemokomo asistento paslauga yra teikiama asmenims, turintiems Dauno sindromą,  sėdintiems vežimėlyje, A. Bunka išsamiau pasakojo apie konkretų paslaugos teikimo atvejį, kuomet asistentas palydi berankį vyrą į banką, kuriame už jį užpildo reikiamas formas, o vyriškiui belieka, įsikišus rašymo priemonę į burną, pasirašyti.

Ainārs Bunka įžvelgė ir papasakojo tik gerąsias puses, anot jo blogieji projekto niuansai dažniausią esą neįgaliųjų arba jų artimųjų nenoras bendrauti, bendradarbiauti bei pripažinti, kad kartais jiems reikalinga pagalba. Vadovas tikisi, kad Latvijoje bus paskirtas finansavimas ir asmeninio asistento paslauga bus prieinama visiems bei pasiūlė visapusišką savo pagalbą ir palinkėjo VšĮ „Edukaciniai Projektai“ sėkmės, įgyvendinant šią idėją LLIV – 322 projekte „Mano socialinė atsakomybė“ (LLIV – 322 project   „My social responsability“).

 Trumpas videoreportažas vietinėje Kurzemes televizijoje, įgyvendinamo projekto „Asmenims su negalia teikiamas asistento paslaugos Liepojoje programą“ („Asistentu personām ar invaliditāti programas un pakalpojuma izstrāde un ieviešana Liepājā” Nr.1 DP/1.4.1.2.4./10/APIA /NVA/002) 
 
 
Trumpa latviško videoreportažo santrauka lietuvių kalba:
Liepojoje gyvena daugiau nei 3200 žmonių su negalia, tačiau į Socialinę tarnybą per mėnesį kreipėsi vos 38 žmonės kuriems reikia asmeninio asistento paslaugų. Socialinė tarnyba apie asmeninio asistento paslaugą skelbimus skelbė dienraščiuose, internete, pasitelkdama nevyriausybinių organizacijų šaltinius. Tačiau, kaip pastebi Ainars Bunka, žmonės nėra linkę įsileisti svetimus žmones į savo asmeninį gyvenimą todėl toks nedidelis paraiškų skaičius. Ateityje tikimasi, kad norinčiųjų atsiras daugiau.

Savo asmeninį asistentą rado ir 9-metis Erikas. Jelena su Eriku ir jo mama Irina susipažino ir susidraugavo parke vaikščiodama su savo šunimi. Tačiau dabar Jelena po tą patį parką vaikšto jau kaip Eriko asmeninė asistentė. Jelena vaiką labai myli ir tai galima pajusti kiekviename judesyje, kiekviename jam skirtame žodyje. 

"Eriką pažįstu jau seniai. Pamenu jį dar visai mažiuką. Jis yra Dievo vaikas, Dievo dovana. Manau, kad čia yra mano vieta". 

Sužinojusi, kad Jelena lankė asmeninių asistentų kursus, Eriko mama labai apsidžiaugė.

"Aš dirbu ir esu užsiėmusi. Turime ir auklytę, tačiau ji ne visuomet gali išeiti su vaiku pasivaikščioti kada jam skirtas laikas pasivaikščiojimams. Sužinoję apie šią paslaugą labai apsidžiaugėme".

Erikui išties gyvybiškai būtini ilgi pasivaikščiojimai kadangi vaikas serga ir bronchine astma. Todėl dabar, nepriklausomai nuo oro sąlygų, Jelena su Eriku išsiruošia į ilgus pasivaikščiojimus. Erikui labai patinka būgnai, esantys parke todėl nė karto nepraeinama pro šalį prie jų nesustojus. Tai vaikui suteikia išties nemažai džiaugsmo.

 

2012 m. birželio 28d. - Fokus grupė: “ Kompaniono – asistento pa slaugų teikimas ir patirtis Lietuvoje“

Tikslinė grupė: asmenys dirbantys su žmonėmis su judėjimo negalia (kurie savarankiškai negali nusigauti nuo taško A iki taško B) pvz.: vyriausybinių, nevyriausybinių ir privačių organizacijų darbuotojai, vadovai, veiklos organizatoriai, įstatymų, reglamentų, pataisų rengėjai ar kiti atsakingi asmenys.

Dalyvių skaičius: 5-7 asmenys

Trukmė: ne mažiau 2-3 val.

Numatoma data: 2012 06 28

Numatoma vieta: Socialinių inovacijų centras

Klausimai fokus grupei:

1.  Kokios institucijos ir kokie asmenys (išsilavinimas, statusas ar pan.) teikia neįgaliųjų lydėjimo paslaugas Lietuvoje?

2.  Kas dar, be šių organizacijų ir asmenų, gali teikti šias paslaugas? Kokie yra reikalavimai šiems asmenims/organizacijoms?

3.  Kokios funkcijos įeina į lydėjimo paslaugas?

4.  Kaip išplėtotas šių paslaugų teikimo tinklas? Kur jo trūksta? Ar pakankamai išplėtotas?

5.  Kokių konkrečiai lydėjimo paslaugų dažniausiai pageidauja klientai? Kokių rečiausiai?

6.  Kokių papildomų lydėjimo funkcijų pageidautų neįgalieji?

7.  Kokia yra šių paslaugų apmokestinimo tvarka? Ar jos yra mokamos ar ne? Kokiais atvejais jos gali būti nemokamos?

8.  Su kokiomis įstatymiškai apibrėžtomis kliūtimis susiduria asmenys norintys teikti/ teikiantys neįgaliųjų asmenų lydėjimo funkcijas?

9.  Su kokiomis fizinės aplinkos apibrėžtomis kliūtimis susiduria asmenys norintys teikti/ teikiantys neįgaliųjų asmenų lydėjimo funkcijas?

10.  Kokie yra įgyvendinti svarbūs pasiekimai įveikiant anksčiau minėtas kliūtis?

11.  Kokia yra neįgaliųjų asmenų lydėjimo paslaugų vizija Lietuvoje?

 

2014 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI